Eeko vertejas
Tai, kad egzistuoja pats madingiausias klaidingas ásitikinimas dël vertëjo darbo, yra tariamasis vertimas tarp dviejø kalbø, o tai verèia populiarø ir beveik automatiná procesà. Deja, realybë yra visiðkai prieðinga, ir vertimo procedûra beveik visuomet yra pilna galimybiø, kaip daþnai atsitiktinai sumaiðomos abiejø kalbø idëjos ir sistemos. Daugelis pradedantiesiems savo vertëjo profesijoje atsiranda dël klaidingos prielaidos, kad jø veikla yra pripaþinta á tiksliøjø mokslø kategorijà ir neteisingai manoma, kad yra glaudþiø ryðiø tarp konkreèiø datø ir fraziø antrosiomis kalbomis. Papildomas nesusipratimas yra ástatymas, kad egzistuoja nepastovios vertimo formos, kurias galima dubliuoti kaip kriptografijoje.
Vertëjo uþduotis - ne tik neatsakingas kodavimas ir dekodavimas tarp ðaltinio ir tikslinës kalbos, naudojant þodynà kaip mokslinæ pagalbà, nes vertimø autoriaus darbas nëra panaðus á vertëjo veikimà. Kartais turime daryti su maðinø vertimais (dar vadinamais automatiniais arba kompiuteriniais vertimais, t. Y. Tekstais, kuriuos automatiðkai verèia kompiuterinë programa. Nors vertëjø technologijos vis dar modernizuojamos ir diegiami nauji sprendimai, tada maðinø supratimas nëra tinkamas lygis. Nepaisant to, vis daþniau naudojama speciali kompiuterinë vertimo (CAT programinë áranga, kuri supaprastina vertëjø raðtu procesà.
Labai sunku rasti profesionalø aukðtuose miestuose, pvz., Varðuvoje, nors gráþimas yra sudëtinga uþduotis, kuri turi bûti ið autoriaus vertimo ið dideliø þiniø, aukðto ásipareigojimo ir esminio pasirengimo. Taèiau tarp kalbø, kurioms verèiama, yra stilistiniø ir skyrybos skirtumø, kurie, be vertimo procedûros sudëtingumo. Tarp kalbos problemø, su kuriomis susiduria anglø vertëjas, vadinamasis reiðkinys kalbos ásikiðimas, t. y. be sàmonës sujungus originalios ir paskutinës kalbos ypatybes tariamai panaðiais terminais (pvz., angliðkas bûdvardis apgailëtinas & nbsp; nereiðkia apgailëtino, tik apgailëtino. Kartais þodþiai, kilæ ið kitø kalbø, skamba beveik taip pat, galø gale, jø likimai yra visiðkai skirtingi, todël vertëjas turi bûti kvalifikuotas ne tik kalbiniu poþiûriu, bet ir kalbant apie konkreèios kalbos vartotojø kultûrinius pasiekimus.
